Masinė plastiko gamyba prasidėjo šeštajame dešimtmetyje ir sparčiai išaugo nuo 1,5 mln. tonų iki dabartinio lygio – 280 mln. tonų per metus. Maždaug trečdalis dabartinės produkcijos yra vienkartinės pakuotės, kurios išmetamos per metus nuo pagaminimo.
Kitaip nei natūralios medžiagos, plastikas niekada „neišnyksta“, o kaupiasi aplinkoje, ypač vandenynuose ir jūrose. Saulė, sūrus vanduo ir bangos skaido plastiko šiukšles į vis mažesnes dalis. Gali praeiti iki 500 metų, kol vienkartinės sauskelnės ar plastikinis buteliukas suirs.
Kai kurios atliekos patenka į pakrantes net iš atokiausių pasaulio kampelių, kur susimaišo su smėliu. Kitas atliekas praryja jūros gyvūnai ir jie patenka į mitybos grandinę.
Iš kur atliekos atsiranda vandenynuose?
Kai kuriais skaičiavimais, apie 80 % jūros aplinkos taršos kyla iš sausumos šaltinių. Atliekos, kurios patenka į jūros vandenį, nebūtinai atsiranda dėl žmogaus veiklos pakrantėse. Dėl potvynių ir vėjo šiukšlės iš sausumos į vandenynus atplaukia upėmis. Žvejyba, laivyba ir atviroje jūroje esantys įrenginiai, tokie kaip naftos platformos ir nuotekų sistemos, taip yra atsakingi už taršą.
Kodėl reikia saugoti gamtą?
Pagrindinė globalinė klimato atšilimo priežastis yra žmogaus veikla – šiuo metu vidutinė pasaulio temperatūra statistiškai yra beveik 1,1 laipsnio aukštesnė nei prieš prasidedant vadinamajai. pramonės erai. Būtent tada technologijų plėtra pirmą kartą pradėjo daryti tokią didelę įtaką klimato kaitos spartėjimui. Šiuo metu žmogaus veiklos poveikis gamtinei aplinkai atneša matomų pasekmių.
Pastaraisiais metais globalinio atšilimo klausimas tapo rimta problema ir iššūkiu visam pasauliui – tai reiškia ne tik aukštesnę oro temperatūrą. Klimatas mums duoda aiškesnius signalus ir pateikia informaciją, rodančią būtinybę imtis ryžtingų žingsnių neigiamiems pokyčiams slopinti.
Akivaizdžios globalinio atšilimo pasekmės
Natūralaus ledo lakštų ir ledynų tirpimas;
Vandens lygio padidėjimas jūrose ir vandenynuose;
Dažnesnis ir intensyvesnis ekstremalių oro reiškinių (pvz., ilgalaikių karščio bangų, smarkių liūčių ir audrų, smarkių uraganų) atsiradimas;
Vandens cirkuliacijos gamtoje sutrikimai: sausros ir potvyniai;
Pratęsti floros vegetacijos periodai;
Plotų, kurie anksčiau buvo apaugę įprasta augmenija mažėjimas ir miškų gaisrų dažnio bei diapazono padidėjimas,
Floros ir faunos rūšių, įskaitant kenkėjus ir infekcinių ligų platintojus, paplitimo diapazono pokyčiai.
