Ar kompostas taps madinga trąša? Tam yra daug priežasčių. Nes tai, kas natūralu, yra gerai. Taip pat vis labiau linkstame į savo protėvių tradicijas, juk pirmieji komposto aprašymai – „juodasis auksas“ mūsų knygose yra nuo XVI a. Kita priežastis: sodo ir buitinių atliekų atsikratome civilizuotu būdu. Neišmetame, nešvaistome. Mokslininkai teigia: iš tonos biologiškai skaidžių atliekų galima pagaminti nuo 300 iki 400 kg komposto.
Žaliosios atliekos – kada geriausiai kompostuoti?
Gana drėgna, bet vis tiek šilta. Tai geros sąlygos įsirengti savo komposterį. Visur yra kompostuojamos medžiagos. Turime daug tokių iš sodo: nupjauta žolė, nukritę lapai, negyvų augalų liekanos iš gėlynų. Daugiau nei 90% sode susidarančių šiukšlių galime perdirbti patys. Taip pat į komposterį metame daržovių lupenas ir kitus virtuvės likučius. Jos sudaro beveik pusę visų buitinių atliekų.
Yra nuomonė, kad kompostuoti nėra sunku, atliekas metame į krūvą, o visa kita padarys gamta. Deja ne. Prieš rinkdamiesi vietą komposteriui – ji turėtų būti apsaugota nuo saulės ir vėjo, kad jame sukaupta medžiaga neišdžiūtų – pagalvokime, kas bus geriausia sodui, sklypui ar kiemui.
Pastaruoju metu populiarūs gatavi plastikiniai termokomposteriai. Oras organines medžiagas pasiekia per jo sienelėse esančias angas. Saulėtu oru plastikiniai paviršiai įkaista, todėl fermentacijos procesas pagreitėja vos iki kelių savaičių. Kompostas kuriamas nuolat – iš viršaus pilamos naujos atliekos, subrendęs mėšlas iškraunamas per apačioje esančią skylę. Jo nėra daug, o tai yra termokomposterių trūkumas, todėl jie puikiai veikia mažuose soduose ir sklypuose. Jie neužima daug vietos ir yra estetiški. Didesnėje erdvėje mūsų lūkesčius geriau pateisins klasikinė savos gamybos komposterio dėžė. Svarbu atsiminti, kad komposterį statome ne ant betono, o ant atviros žemės.
