Pupos ir pupelės Lietuvoje nuo senų laikų sodinamos ir auginamos, jos nereikalauja didelių pastangų, tai vienas iš mažiausiai reiklių augalų, o derlius gali būti didžiulis, jos žinomos dėl savo maistinių medžiagų, juose gausu baltymų, vitaminų: C, B1, B2, B6, PP, kalio, cinko, vario ir geležies. Geriausiai žinomos raudonosios, baltosios, juodosios bei margosios pupelės. Pupelių įvairovė didžiulė, todėl jų augintojai gali rinktis įvairias rūšis ir pagal gamtines sąlygas bei kitus veiksnius išsirinkti tinkamiausią žemės plotą, kuris ir garantuos gerą derlių.
Kaip paruošti maistui pupeles ir pupas?
Pupos ir pupelės- vertingas maisto šaltinis, rekomenduojama suvalgyti tris stiklines pupelių per savaitę, jos kolorijų turi nedaug, bet turi daug baltymų ir vitaminų. Tinkamai paruoštos pupos gali būti labai skanus ir visavertis patiekalas, kadangi turi nedaug kolorijų, tai puikiai tiks dietinei mitybai ar pasnikaujant. Prieš virdami pupeles jas reikia užmerkti šaltame vandenyje, o virti jas naujai įpiltame vandenyje, pasūdyti prieš baigiant virti. Pupeles galima valgyti kaip mėsos pakaitalą arba ruošti įvairias salotas, kartu su kitomis daržovėmis.
Konservuotos pupelės
Konservuotos pupelės ir pupos ne mažiau maistingos nei šviežios ar džiovintos pupos. Konservavimo proceso metu neutralizuojama didžioji dalis krakmolo esančio pupelėse, dėl to nesukelia vidurių pūtimo. Prieš naudojant konservuotas pupeles, patartina jas nuskalauti ir nusausinti, taip sumažinamas juose asantys natrio kiekis. Konservuotos pupelės turi švelnų skonį, gerai dera su dauguma produktų, dėl to suteikia daug galimybių gaminant įvairiausius patiekalus.
Pupos
Pupos labai sena daržovė, manoma, kad ji kilusi iš laukinių pupų. Daržo pupuose yra daug baltymų , kurie gerai pasisavinami, įvairių fermentų, daug fosforo ir vitaminų: A, B, C, pupų vegetacijos periodas ilgas, todėl auginamos ankstyvosios veislės.
