Foie gras – vienas ikoniškiausių prancūziškos virtuvės delikatesų, įtrauktas į nacionalinio kultūros paveldo sąrašą. Jo istorija siekia senovės Egiptą, kur žmonės pirmieji pastebėjo, kad migruojančių žąsų kepenys natūraliai tampa didesnės ir riebesnės. Romėnai šią praktiką perėmė, o Prancūzijoje ji išaugo į rafinuotą kulinarinį meną. Šiandien foie gras vis dar laikomas šventiniu patiekalu, o Elzaso regione jis netgi naudojamas kaip diplomatinė dovana.
Skonis, išskirtinumas ir tradicija
Foie gras išsiskiria sodria tekstūra ir subtiliu skoniu, primenančiu sviestą su lengvomis riešutų ir muskato natomis. Kepenėlės gaminamos iš specialiai penimų žąsų arba ančių – ir būtent tai suformuoja jų unikalią struktūrą bei maistines savybes. Įdomu tai, kad XIX a. šis produktas buvo laikomas gydomuoju dėl didelio vitaminų kiekio ir buvo skiriamas nusilpusiems ligoniams.
Žąsis ar antis? Kas skanu ir ką pasirinkti?
Skirtumai tarp žąsų ir ančių foie gras nėra tik skonio klausimas – juos lemia ir cheminė sudėtis, ir tradicijos:
• Žąsų kepenėlės – švelnesnės, su saldumo natomis, vertinamos Elzase.
• Ančių kepenėlės – intensyvesnės, aromatingesnės, populiaresnės tarptautinėje virtuvėje.
• Abiejų rūšių foie gras dera su saldžiais vynais – Sauternes, vėlyvo derliaus Riesling ar Tokaji.
Išskirtinis patiekalas ir jo variacijos
Foie gras tradiciškai patiekiamas kaip užkandis – ant lengvai paskrudintos brioche duonos, su figų džemu ar uogiene. Tačiau jis puikiai tinka ir kaip pagrindinis patiekalas – šalia šiltų garnyrų, troškintų kriaušių ar net šokolado padažo. Tinkamai atšaldytas ir supjaustytas griežinėliais, jis atskleidžia visą aromatų gylį.
Nauda, apie kurią žino ne visi
Nors foie gras laikomas prabangiu ir riebiu produktu, jame gausu naudingų medžiagų. Vitaminais A, D, E ir B12 turtingas delikatesas padeda palaikyti regėjimą, imunitetą ir energijos lygį. Be to, foie gras yra puikus geležies šaltinis – organizmo lengvai įsisavinamos geležies forma, būtina deguonies pernešimui kraujyje.
